kunkuliuoti


kunkuliuoti
kunkuliúoti, -iúoja, -iãvo intr., kuñkuliuoti, -iuoja, -iavo 1. SD412, K.Būg, Als, Slnt, Gs, Ds, Rm, Ut, Trg virti kunkulu (nuo karščio): Vanduo kunkuliúoja, t. y. kunkulas vandens virsta J. Milžiniškame katile kunkuliuoja dažai sp. Antis ne antis, višta ne višta: capt, kvarkt, galvikę pasukai, ir bekunkuliuojanti vartaliodamos po puodą LzP. Tol kaitink, kol pradės kunkuliúoti Up. Puode kunkuliãvo mėsa Snt. Puodas verda kuñkuliuoja Škn. Kunkuliuo[ja] kaip verdantis vanduo Krkl. Nekišk malkų, jau kunkuliúoja Ktk. 2. kilti kurkulams, burbuliuoti (ne nuo karščio): Šaltiniai žiemą vasarą kunkuliúo[ja] Brs. O kad lyja, net vanduo kunkuliúoja! Kp. 3. gurguliuoti (apie pilvą): Po pilvą kuñkuliuoja Škn. 4. prk. judėti, bruzdėti; gyvai kuo reikštis: Nuo pat metų pradžios fabrikuose, statybose, lentpjūvėse kunkuliavo A.Vien. Didžiulėje salėje kunkuliavo žmonės . | Visur visur kunkuliavo įtemptas ir prasmingas darbas J.Avyž. Nuolat verda, kunkuliuoja meno gyvenimas B.Sruog. Savo žvalumu, džiugumu, kunkuliuojančia energija jis užkrėsdavo visus . 5. prk. stipriai virti, liepsnoti (apie jausmus); būti apimtam stipraus jausmo: Man kūnas tebuvo apkaltas, o siela lakiojo liuosai, todėl, nors kalėjimas šaltas, bet man kunkuliuoja jausmai J.Jan. Viskas kunkuliavo Petriuko krūtinėje ir neišdainuotomis gaidomis veržėsi iš širdies . Valentinas atsisėdo, tačiau jo širdy kunkuliavo pyktis ir kūrėjo išdidumas J.Marc. Meilė – jausmas sopulingas kunkuliuojančių širdžių B.Sruog. | Nuo galvos iki kojų kunkuliavo neapsakomu įniršiu J.Avyž. 6. bėgioti: Ir kunkuliúos kaip varlė paskuo Vvr. \ kunkuliuoti; atkunkuliuoti; iškunkuliuoti; nukunkuliuoti; pakunkuliuoti; prikunkuliuoti; sukunkuliuoti; užkunkuliuoti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Look at other dictionaries:

  • kunkuliuoti — kunkuliúoti vksm. Vanduõ arbati̇̀nyje jaũ seniai̇̃ kunkuliúoja …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • užvirti — 1 užvìrti, užverda (ùžvira), ùžvirė Rtr, NdŽ, KŽ, DŽ1; SD265, Sut, N, M, L, PolŽ56 1. intr. kaitinamam pradėti kunkuliuoti (apie skystį): Paki [v]anduo ažverda, i nupešu vištą Klt. Kad pakvipo vyšniom, kai ùžvirė arbata Skp. Ažsikaičiau… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • virti — 1 vìrti, verda ( a LKKXIV202(Zt), LD338(Zt), Vž, vera N), ė KBII149, K.Būg, Rtr, P.Skar, FrnW, NdŽ, DŽ, KŽ; SD1190,193,196, SD391,404, R, MŽ, Sut, M, LL263,283 1. intr. D.Pošk, I kunkuliuoti nuo aukštos temperatūros (apie skystį ar skystą masę) …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atvirti — 1 atvìrti, atverda, àtvirė Š, Rtr, NdŽ, KŽ, DŽ1; Q50, R, R228,327, MŽ, MŽ304,438, N, M, L 1. intr. R40, MŽ52, Slnt, Kv, Yl pakaitintam pradėti kunkuliuoti (apie vandenį, skystą masę): [V]anduo àtvirė, miltus išplakei, supili, suvirini Sd. Kaip …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • kunkuliavimas — kunkuliãvimas sm. (1) 1. SD412 → kunkuliuoti 1: Vandens kunkuliãvimas Gg. Katile pasigirsta šnypštimas ir kunkuliavimas rš. 2. → kunkuliuoti 4: Masėse vyksta gilus ir platus kunkuliavimas ir bruzdėjimas rš …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • užkunkuliuoti — intr. pradėti kunkuliuoti, virti: Kai tik puodas užkunkuliuõs, tai ugnį ir užgesink Pbs. kunkuliuoti; atkunkuliuoti; iškunkuliuoti; nukunkuliuoti; pakunkuliuoti; prikunkuliuoti; sukunkuliuoti; užkunkuliuoti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atkunkuliuoti — intr. ateiti, atplaukti su ūžesiu, kunkulais: Kad atkunkuliuoja, kad ateina vilnys drumsto, negražaus, molino vandens Skr. kunkuliuoti; atkunkuliuoti; iškunkuliuoti; nukunkuliuoti; pakunkuliuoti; prikunkuliuoti; sukunkuliuoti; užkunkuliuoti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • blabėti — blabėti, blãba, ėjo intr. 1. Ms, KlvrŽ liepsnoti: Ugnis smarkiai blabėjo, greit įsidegė visa šiaudų kupeta Slnt. 2. kunkuliuoti, kliukėti, plepsėti: [V]anduo blãba, ne tatai verda Šts. Košė, bebengdama virti, pradeda blabėti bla bla bla Šts. 3 …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • bulksėti — bulksėti, ėja, ėjo intr. burbuliuoti, kunkuliuoti: Saldus gardus viralėlis bul bul bul ant žairų bulksėjo Rod …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • burbėti — 1 burbėti, bur̃ba (bùrba), ėjo intr. 1. SD15 greitai, neaiškiai kalbėti, murmėti: Nustok tu burbėti, duok nors kiek kitiem pakalbėti Ds. Klausau bùrba bùrba an kiemo kareiviai Lp. Ką tu nereikalingai burbì? Rod. 2. nepatenkintam kalbėti,… …   Dictionary of the Lithuanian Language